Lyg upė bėga dienos,
pamesdamos metus,
nusineša į sapną
kas buvo ir kas bus.
Laimingą paukščio skrydį
ir nerimą širdies,
kartėlį nugramzdina,
o laimė – ak, spurdės.

PRIEDAINIS

Dainuok, širdie, vėl gimus,
iš naujo atgijai.
Gyvenimas spalvotas,
lyg pievoje drugiai.
Tai kas, tegul ir baltas,
Ar juodas lyg naktis,
Gyvent ir džiaugtis verta,
Kol plaks jauna širdis.


Kiek metų jau praėjo,
atsigręži atgal.
Pavasariai žydėjo,
o vasaros – vis dar.
Kaitroj lingavo smilgos
ir tu su jom kartu.
Alsuojant pievų rūkui,
svaigai rasos lašu.

Nesigailėk, kas buvo,
juk kiek dar visko bus!
Likimas taurę kelia,
skaičiuodamas metus.
Pažvelk į giedrą dangų,
nusišypsos širdis.
Ištiesk rankas – į delnus,
tava žvaigždė nukris...