Pasaulis man – arenos ratas,
Kur žemė būna ištrypta,
Pralieto kraujo aromatas
Ir meilės ašara slapta.

Tai – gladiatorių kautynės
Trumpais, bet mirtinais kardais,
Galbūt beprasmiškos žudynės,
Palaimintos dievų kadais...

Jupiteris, pavirtęs jaučiu
(O kaip norėtųs atvirkščiai!)...
Aistrom žiūrovų gretos siaučia,
Ir šypsos laikini svečiai...

Gyvenimas – kova ant žemės,
O meilė – tai kova jame.
Turbūt dievybė meilę lemia, –
Užtat už ją kovojame!