Vieniša ta paukštė, vieniša!..
Toks beribis vandenynas...
Jos daina paskendo, jos daina,
Ją čiūčiuos bangų vaikai nurimę.

Užliūliuok, o jūra, užliūliuok!
Balto sparno baltas krytis...
Gilumos ramybė, gilumos,
Gelmėse žiedai pražydę.

Kaip vaikai vėl bangos, kaip vaikai
Tarp žolių dainom užmigę.
Kur buvai, o vėjau, kur buvai,
Kai į jūrą plunksnos krito...