Daivai, Dalios dukrai

Kai Tu gimei,
Gagarinas jau buvo žuvęs,
Tačiau į Kosmosą
Paliko vartai atverti.
Gal po senovei
Plaukia dienos tartum žuvys,
Tiktai jau Laiko upės keltu
Keliasi kiti...

Ir jie šturmuoja
Paskutinę savo kliūtį,
Drėgnam placdarmo smėly
Rausiasi gilius kapus.
Nereikia Hamletą cituoti:
„Būti ar nebūti?“ –
Už mus išspręstos
Nemarumo lygtys – bus kaip bus!

Ar neatrodo kartais,
Kad kvailais žaisliukais
Mes verpetuojam
Drumsto Laiko upės tėkmėje?
Ir, rodos,
Laikrodžio rodyklės įsisuko,
Jau nepalikdamos
Ramybės širdyje, deja...

Bet gera, kad yra
Dienų kaip šitos,
Kada į Kosmosą
Paliko vartai atviri, –
Istorijoje auksu
Datos įrašytos...
Ir gimsta tokią dieną
Tik istorijos verti!