kas gyvena šviesoj –
tamsoje nepaklysta

nusijuok, jei gegutė užkims –
gal spyglys gerklėje jai įstrigo

gal pamiršom, kad buvom liesti
nutrupėjusiom rudenio lūpom

net numirę po meilės griūtim
ėjom amžino ilgesio tuneliu

netikėk, jei sakys, kad nėra
nė mažyčio tikėjimo spindulio

aš ateisiu basnirčia tyla –
sprogs pumpurai iš pavydo