Bjauru, kada sielon prispiauna,
Bjauriau nei trenkia į akį.
Gražu, kai upelė skalauja
Moters kojas saulužei tekant...

Jauku, kai už lango lynoja,
Ar lyja net kiaurą dieną.
Bet širdį skausmas kamuoja,
Kai tenka jai brist per rugienas.

Džiugu, kai motinos krūtį
Kūdikis čiumpa godžiai.
Skaudu, kai „būt ar nebūti“
Lemia likimo puodžiai...

2003 02 06