O moterys, moterys, moterys –
blondinės, šatenės, brunetės.
Jų vardus kartosiu kaip poterius,
branginsiu lyg aukso monetas.

Dėkingas už bučinius, meilę,
už naktis bemieges ir skausmą.
Be jūsų lyg dieną be saulės –
dėkingas, kad turite jausmą.

Ir Rojus nebūtų joks Rojus,
jei moterų jame nebūtų.
Ne veltui jus piešdavo Goja,
kad grožis veltui nepražūtų.

Jūs, moterys, meilei sukurtos.
Galėčiau, jus rankom apglėbčiau,
už magiškus moterų burtus
gyvenimo pusę atriekčiau.