Širdy tyla, o tyloje malda,
pavasarinio vėjo dvelkimu
veda mane ten, kur Tu...

Mirga pirmosios žibuoklės
ir varva pavasarinė sula.
Ten, kur miela ir paprasta
tavosios širdies daina,
keliauja ir nesuranda užuovėjos.

Kas atvers vartelius, priglaus
ir pasikvies vidun?

Deja...
Tylią maldą lyg  širdies šventovę
pasodinsiu ant pūkinio debesėlio.
Supsis  tarp manęs ir Tavęs.
Virpesiu išsilies aidas maldos...

Skries ten, kur saulė,
kur virpa padangėj giesmė,
o joje meilė ir palaima,
baltam pienės pūkelyje šoka.