Paskui pavasarį einu,
Nepasivyt man jo, atrodo.
Miško pažliugusiu taku
Ne tiek einu, daugiau klampoju,

Et, tuščia jų, seni tie batai,
Už tai žibuoklių akys mirksi,
Maži žirgai lazdyne plakas,
Juokiuos – vėjūkšti, nenuskinsi!

Gink debesis gauruotus, juodus,
Matai, žilvičiui saulės reikia,
Katinėlius gelsvus, pūkuotus
Taip švelniai ant šakelių laiko.

Kol kas tik pušys žalios žalios
Kankorėžius senus sūpuoja,
Sakais skarotos šakos kvepia,
O rodos, medumi alsuoji.

Šalia upelis vinguriuoja,
Apstu ir jam dabar darbų
Akmenėlius dugne skaičiuoja
Lyg būtų viskas taip svarbu.

Paskui pavasarį einu,
Nepasivyt man jo, atrodo.
Varnėnu švilpauja jisai,
Pabosta, su skudučiais groja.