Tu dangus, o aš padangė.
Tu lietus, o aš dulksna.
Tu pūga, o aš tik snaigė,
kibirkštėlė ugnyje...

Aš tik lašas tavo kraujy,
tik gaida tavam balse.
Tik akimirka pasauly,
vien tavim ir tegyva.

Betgi kaip pūga be snaigės?
Kaip ugnis be kibirkšties?
Lyg neperskaitytos eilės,
lyg gyvybė – be mirties...