Pavasaris prie Nemuno

Sunkūs ledonešio darbai,
Pavargęs Nemunas ramus,
Atrodo, ilsis net krantai,
Ledų pametę likučius.

Pilka žolė, palinkęs karklas,
Prie jų pušelė vieniša
Kažko vis laukia, nesupranta,
Kad baigės, baigės jau žiema.

Porelė ančių krykia, taškos,
Žydrieji vandenys laisvi,
Dugnan panyra, ilgai krapštos,
Galbūt žuvelė ten baikšti?

Išblukę toliai, balkšvas rūkas,
Krantų šešėliai, ramuma,
Tik tamsesni verpetai sukas,
Įspėdami – čia giluma.

Žinai, praeis savaitės kelios
Ir baltos ievos suboluos,
O lankos, lankos visos žalios
Nuo pienių aukso geltonuos!

Pavasaris, kol kas ankstyvas,
Tik jis, kaip visados puikus.
Džiaugies, kad čia, kad vis dar gyvas,
Lyg būtum Nemunu stiprus.
skroblas