Gilus liūdesys

Gilus liūdesys karaliauja manyje,
Mano mintys verkia,
O akys nieko nemato.
Aš ilgiuosi tavęs...

Buvau sau pažadėjus tapti tavo dalim.
Nepyk, aš nesugebėjau.
Atleisk, kad apvyliau tave.
Atrodo mylėjau...
Gal save apgavau.

Pamenu tuos žodžius,
Lyg ir nuoširdžius...
Aš kentėjau
ir dabar kenčiu...

Viena po kitos ateina viltys.
Nenoriu.
Man sunku.
Sunku paliesti dangų, suprask...

Tavo saulė jau toli
Jau negrįš...

Melas tapo tvirtesnis už jausmus.
Kodėl?

Laikas kaip amžinybė stovi vietoj
Šalia manęs...
Kiekviena minutė – mano skausmas,
O valanda – gilus vandenynas,
Kuriame aš...
Tavęs ten nėra,
Jau nebus
Niekada...
Netootia