Tik

šiandien parko moterys, su fleitom lūpose,
ir apsileidęs vėjas, nešukuotais antakiais,
ir tu, kažkur kamputy parko
prieš žvirblius palinkęs,
visų marijų ave/nju klausaisi
prie stulpų,
išdygusių į debesis,
be lašo duonos ir be plutos lašo.

Tik

iš tikrumo rankų,
rausvai geltonas kalasi
miežys,
raukšlinėm santakom.