Mamai
Atrodo tik vakar dar glostei man galvą,
Tik vakar mes grįžom keliu į namus...
Neblunka širdy pasilikusios spalvos,
Neblunka ir tavo paveikslas brangus.
Ištarti žodžiai dar aplinkui plevena –
Jų nieks neišbrauks iš manos atminties.
Tik metai naujai vėl pavasarius gena
Ir kyla vaizdai iš manos praeities.
Tiek daug man davei, neprašydama nieko,
Laukei sugrįžtant prie vartelių senų.
Meilė nedingo, su visam pasilieka –
Juosta išausta tarp tėvų ir vaikų.
Nauji vėl pavasariai skuba į kelią,
Skaidrėja ir niaukiasi mano dangus.
Dažnai pagalvoju ir širdį man gelia –
Koks mūsų gyvenimas visgi trapus.