Sunkiai kyla į kalną vežimas jaučiu kinkytas
Pilnas likimų lietaus prausiamų nešamų vėjo
Į žvaigždes nusliuogusiais žvilgsniais lyg vyno
Šviesos kruopų žiupsnio ant žemės ištroškusiems

Po ratais mirusios nuplaktos dulkės ir akmenys
Darda į taktą dantimis dantimis it kanklėmis
Amžiną alkį troškulį neaprėpiamai tolimai laisvei
Žaibų jūroje mirusiam ąžuolo sūnui ir eglei

Ilgai žliaugiantys pliaupiatys gyvenimo tuneliuos
Plauna sielas ir sąžinę potvynių bangos kol tvanas
Sunkiai kylančiam šėmam pulsuojančiam kūnui
Po kojom patiesia aukštos įtampos laidą ir galas