Ledinių upių aštrūs vingiai
Sukaustę žemę lig gelmių,
Beribiuos pievų toliuose sidabro
Vis dar užmigę visa, kas gražu.

Dangus aukštai staiga apniuko,
Užtemdė saulę užsklanda pilka,
Pažėrė žemėn snaigių gūsį –
Jomis padengs mums galvas pamažu.

Šūsnim snaiges dalina vėjas –
Nukloja žemę tyra baltuma,
Pasaulio toliuose plačiausiuos
Užgimsta pasaka nauja.

Šalta, šilta, gal kam nerūpestinga,
Ateis širdin gal nelaukta –
Pasės viduj mažytį gėrio daigą,
Kuriam sudygt skirta dalia.

2011-02-09(1)