Ne aš kviečiau tave į savo jūrą
Suvarstytą sidabriniais sniego žiedais
Surakintą tarsi negyvą
Be dejonės be baimės be atgailos
Prisiėmusi tavo likimą
Įsileidau vidun, gintaro rūmus atvėriau
Nors žinojau, kad skilsiu per pus - nesigailėjau
Kaip šventi akmenys, motinos įsčios
Vanduo ir akmuo. Momenėlis dar minkštas - žaliuoja danguj
Bet ne tas, kaip pats sakai
Medis, Ieva ir Pažinimo vaisius
Ne. Tas.