ir tik žodžiai žali
juodame vandeny
pasilieka ramiai
lyg paliest juos gali
susiūbuoja
baugu
meldų baltas glėbys
jais rašau ant bangų
aš pradžia
vidurys
aš tyla
pabaiga
akmenų lavina
tirpsta akmenys
lietui
bučiuojant tave
tiktai žodžiai žali
giliame vandeny
pasinėręs klausai
jų plakimo širdy
meldų rankos apglėbs
smėlio kojos apaus
nebūtim užmaršties
andainykščio
rudens
tiktai žodžiai žali
sekliame vandeny
jų glėby kęsta meldai
pradžia vidury
pabaigos
atsirėmus
baltučiais delnais
rašo krantą
tik lūpom
per akmenis eis
kol nutys jie
mėnulio šaltais
spinduliais