Nutrūks virvutė – pabyrės karoliukai,
Guli ant žemės – nėr vietos šalia manęs.
Visa tavo mozaika išsklaidyta:
Nėra nei akių, nei galvos.
Visai visai nenuostabu –
Aš tik truputį apsvaigęs nuo žvaigždžių!
Mes negalim pasukti į saulę iš orbitos,
Ir pašokę vėl nusileidžiam –
Pristabdančios yra kliūtys –
Laikas bandyti, stengtis, išmėginti.
Su abejone būties,
Su kruopelyte vilties,
Pasiklysti – ranką išties – nebijai nė trupučio.
Mėlynai birzgia melodija,
Akmeninės širdys neišspaus upelio,
Mirę sielų namai neliks nenugriauti –
Šeimininką pasikviesi tik per magiją –
Šiandien tai visai nenuostabu:
Aš tik truputį apsvaigęs nuo žvaigždžių...