Matyt, žiema pasąmonėj įstrigo,
giliai lediniai įsmeigti nagai,
bet jau nedaug, visai truputį liko,
jos vadovybė tęsis neilgai.

Dažnės širdies suaudrintos plakimas,
išnyks gamtos sušalusios rauda
ir, nors esu šiuo momentu užkimęs,
bet jau arti sveikimo valanda.

Vėl užkariaus pavasaris platybes,
išvys, begėdės, varvančius tarnus,
atgis visi nežiūrint į tautybes,
ir bus pasaulis šiltas ir šaunus!