buku žvilgsniu spoksau
kažkoks bedvasis ir nieks neprabyla
žvilgsnis slysta paviršiais
viską pamiršau ką išmokau

kosčiodamas dvoku nublerbia
kažkoks technologijų monstras
bet tai lyg negarsiniame kine
pats žodis irgi išmoktas

su medžiais buvau išmokęs kalbėti
su akmenimis benamiais šunimis
ir rodos kalbėjo visa visata
bet kalbėjo išmoktais tekstais

tekstų skutais nuotrupom nuogirdom
tarsi žodžius jie mokėtų
tarsi tą patį jaustų matytų
tarsi būtų poetai magistrai

kalbėjimas tapo paklaikęs
be konkretybės toks metafizinis stabas
tarsi koks bendrybės dezodorantas
užmušantis lyties ir rūšies dvoką

protezas reikalingas ir reikšmingas
ego savivalei nes galvoju kad skauda vien man
kad pranokstu kitus išskirtinumu
bet žodžiai išseko baigėsi monologai

migla tos žodžių saldžios pynės
lyg užsimiršęs kurtinys savoj giesmėj
apkurto ego tylos nebegirdi
kuria kažkada kitas estintis su manimi kalbėjosi

beržas Paulius padusietis tyla užsivėrė
tarsietis Saulius atvirto į šv. Paulių
bedaliui uždėjo mitrą iš erškėčių
rimbais prigimtį plakė ir kryžiavo

bandau iš kišenės ištraukti prasmes
bet vargas kišenės prakiuro
išbarsčiau pakelėse taip stropiai rinktas
bet pakelės abejingai iš tylos sužiūra

būk atsargiu žiūrėk kokia pakelė
o ir pats kelias taip nutryptas pėdų
abejingas buvau pakelės kontekstui
svarbu greitkelis jis visa duos ir žadės
užvaldytas technologijų monstrais

apraizgytas tinklų čiuptuvais požemiais ir padebesiais
atkakliai pirš tiesas vertes ir prasmes
vartotojas tu ir esi paklausus
toks greitkelis o kaip pakelė ir takelis

ach Pauliau nuo  Dusetų
ir tu iš Tarso atvirtęs į Paulių
vienas iš pievų nakties atbrendi
kitas abstrakcijų skivytais dangstai
liepsnojantį pasaulį

kam sielvartas malda atgaila
jei žinai jog būsi prikeltas
kad kapo akmuo bus nukeltas
ką reiškia tikėjimas jei nežinai

amžinybė už plaktą kryžiuotą
į duobę įgrūstą nuteistą kūną
viltimi lig dangaus pakylėtą
o tu  nuo Sartų ateini ir sakai

ateini iš pievų nakties ir sakai
kad ne visa pragėrei ir su lobiu lieki
stovėt pakelėj nes lobis ir buvo
kas nelytėta naudota užgrobta
skausmingas tavo stovėjimas prie
užarto takelio kaip ir Antanėliui
prie vieškelėlio kuriuo niekas nevaikšto

persikeitimu kūno ir vyno virsmu
kasdiene duona ir vynuogių vynu
tarsi pasotintų vartotoją paklusnų
civilinė sauga nerepetuoja apokalipsės
griūvantis dangus ir deganti žemė nesvarbu
svarbu kad būsi neteisiamas ir išliksi

Beržas ne vien garsų darinys ne vien Žodis
juk ne jis sklidinas ir sopulio ir kančios
nors kas žino kas žino kaip tai vadinas
kai į liepsnojančią esmę braunasi geležis
matyt svarbu ne kas ir kuo buvai
svarbu ir vertinga kas iš buvimo liko
kliedėjai koveis ieškojai meldeis sapnavai
tuos kurių buvimas nimbu apgobtas

vien tam kad užsidėtum kankinio vainiką
juk prigimtyje į kurią nutrenktas
žudomas ir plakamas už prigimties perkeitimą
bevaisis tavo siekis kurtus bedingstančiam
Tėvo pasauliui technologijų girnomis malamam

kiek apdarų ir kaukių prigaminau ir prisigalvojau
kaip smagiai užsitempiau prieš nematantį veidrodį
kenčia sėdmenys perkeitę pėdų funkciją
panoptikume garbinam lavoną ir tariam gyvąjį
Žodį už kurio veriasi Niekio galybė ir baimė

nors užgimėm nuogi be kalčių kaltę išradom
lyg girnapusę pasikabinam ant kaklo
štai aš matyk žengiantis Viešpačio pėdom
atgailaujantis viešai ir amžinybės alkstantis

švento melo ugnyje bepražūstantis
bendratis įsako būti aistringai geidžiais
nes šauksmas vienas išlikti amžiams
nors žingsnis beprotiškai beprasmis
pilkas ir absurdiškas nebūtį
įprasminantis už būties didybę

na ir pridergiau savivale savo
užvaldykite reiškia sunaikinkite
žodis perkeistas į nuodą mirtiną
krito į aikštingą prigimtį

tas mano aš beprotiška kančia
tie šabakštynai ir užkaboriai tamsūs
begėdiška savęs apgaulė matyt ir jausti nenoriu
kas taip akivaizdu nes tai ne tie egzemplioriai

ach tu Pauliau nuo mėlynųjų Sartų
apsigaubęs dangum kaip sušaudyta kario miline
toks tikras buvai toks ir likai
skausmo kartį nuo padėklo mums padalinęs

ach kam tu Paolą kekše išvadinai
mergaitę iš tolimo ryto
visi mes prekeiviai skatiko vergai
kas sąžine kas kūnu kas laisve
kas meile net žmogumi
prekiauti išdrįsta
neteiski - - -
tokia ta išlikimo teisė