(19)

                  Skiriu iksui - igrekui  

Supurvintos rankos...
Bet taip tik atrodo -
Tokias jas nors dėki prie duonos.
Taip paima darbą, prie plūgo atėję artojai,
Taip moterys kaimo išvaikšto daržus.

Ten mūzų - nei lašo.
Ten prakaitas laša,
Kad stalas ateitų per lauką, per daržą,
O tu štai, iš rankų anųjų pavalgęs,
Kaip paršas į murziną balą neri.

Galiu užsimerkęs apeiti ir balą, ir paršą,
Ir vis dėlto gaila, kad netgi užaugus, deja,
Žmogum jau nebūsią -
Sukrito į mėšlą sunki jo dalia.
Pelėda