Kauno urmo bazės rajone
vyko „blusų“ turgus.
Aikštė sendaikčių pilna,
kur ir apsisukti nežinia...
Rods, iš visos Lietuvos suvažiavę
demonstruoja senienas savo.
Užstatyti praėjimai
su mašinom, su vežimais.
Aplinkui šūkauja ir baras –
dėl senienų dažnas tarias:
vienam mažai, kitam brangu,
trečiam pritrūksta pinigų.
O dažnas lieka ir apviltas,
nors prekiavo ir ne girtas.
Kolegai šaukia „Kaip tau ne sarmata, –
man dingo, o tu gi stovėjai greta!“
Nuo šurmulio ir triukšmo pardavėjų
ausyse spengia ne juokais,
bet stovi, lauki tu pirkėjo,
nors iš nuovargio vos laikais.
Ir sutikęs tu kaimyną,
pasikvieti užkandinėn
gurkštelėti stiklą vyno.
(kas gi šito ir nežino...)
Ir čia netrūksta kalbų,
tik kaina jau nebesvarbu.
Stiklinė viena ir dar viena, –
štai ir pragerta antikvarinė seniena...