kai alyva pramerkia akis
o kaštono žvakė uždega
savo kvapnumą
kai obelų rūbeliai
balti pažeria po tavo kojom
savo baltą gerumą
tavo širdis pavirsta
į gegužę - - -
tu skrendi laisvės sparnais
kartais nutupi ant ryškaus
žalumo beržo lapelių
kartais užmiegi geltonos
tulpės soste
o kai pabundi
kai pabundi
negali neužuosti
kerinčios žemės
mįslės
– – –
tai mums
žemės kirmėlėms
kaštonai uždega žvakes - - -
kad į gegužes
pavirstumėm
kad neužmirštumėm –
kaip mėlynakės
neužmirštuolės
neužmiršta –
– – –
arčiau dangaus
arčiau Tėvo
ilgesys
nuskaidrėja
– – –
kai alyva pramerkia akis - - -