Verpetuotas kelias mano,
Kaip plaukai pakaušy,
Noris kartais mest per petį-
Klaikiai jau pavargus.
Vis ratu ratu ir vietoj,-
Tyčiojas varnėnas.
Ką , brolau, gali patarti,-
Vis tupi pats vienas?
Net  upely lytys sukas,
Vis ratu - bet tirpsta,
Malas ratai, bet į priekį -
Aš randuos vis vietoj.
Bėgu bėgu voveraite,
Strykt,- ogi narvely.
Nieko kito nematyti,
Grotos tik namelio.
Po perkūnais, garbanotais,
Skusiu savo kelią,
Liks tik plikė, saulėj šviesis-
Lyg dangaus varpeliai.
Verpetuotas mano kelias,
Gal patart galėtum?
Atsibodo suktis vietoj -
Noriu bėgt į svietą...