pašnekėsys
I
Nelaužyk liežuvio
Girdamas mane.
Tai gražu ir miela –
Vertink, kad esu.
II
Ausys gaudo žodžius,
Virpa širdis, rausta skruostai,
Akys neranda vietos
Ir lūpos šypsosi santūriai.
III
Nereikia, kad patikčiau
Už grožį, protą ar drabužius.
Tau atrodau keista,
Lyg nukritusi iš dangaus
IV
Nereikia man auskarų, papuošalų,
Lūpų dažų ar prancūziškų kvepalų,
Pinigų ar prabangių dovanų,
Žinok – aš tavo esu.
V
Pusryčiai į lovą,
Šilkiniai patalai:
Man nejauku dabar,
Kai taip stengiesi dėl manęs.
VI
Niu jorko ar Paryžiaus
Nepasiilgstu, kai esu su tavim.
Už lango lietus
O tavo tyla tokia rami.
VII
Nežadėk man žvaigždžių,
Nepriimsiu pažadų –
Negirdyk brangiausiu vynu,
Romantiškai nuteikiančioj kavinėj.
VIII
Nelepink manęs saldumynais,
Nereikia man tavo drąsos,
Ašarų ar dainų,
Man miela, kad tave turiu.
IX
Gyrius tavo ir šypsena,
Maldavimai nieko neverti –
Tie žodžiai tušti,
Kai tave turiu.
X
Lyginama su saule, žvaigždėm
Būti nenoriu,
Svajonė išsipildžius nesu –
Aš tavo žmogus.
XI
Per galvą nesiversk dėl manęs,
Ryžtas, žinoma, žavu –
Įpareigotas nesijausk,
Aš tokia pat, kaip ir tu.
XII
Kaip jaučiuosi neklausinėk,
Laimės nelinkėk –
Skrynių man pritruks
Jai susidėt.
XIII
Moki gražiai kalbet,
Žinau, ir sužavėt,
Dieną paversti stebuklu,
Ir išvesti iš proto.
XIV
Jei aš būčiau tu
Ir tu būtum aš
Elgčiausi taip pat –
Leisk pakeisti tave.
XV
Amore mio nei deimantai
Nebesvarbūs dabar,
Melas netemdo akių,
Tik nuogi jausmai širdy gyvena.
XVI
Veido nenusuk tamson –
Pažinti noriu be kaukės,
Akim nemirgsėsiu, nesiūsiu oro bučinių –
Tu mano ne už tai.
XVII
Pasikliaunu tavim –
Širdis akla.
Būk šalia
Kol ateis pasaulio pabaiga.
XVIII
Žemės malonumai, aistros ir geismai,
Visa, kas apgauna protą,
Visa, ką tau išvardinau pradžioj,
Dėl tavęs netenka reikšmės.
XIX
Nedievink manęs, nereikia,
Ilgėtis nereikia,
Trokšti nereikia –
Tu mane turi.
XX
Nėr prasmės kalbėt kokia meilė,
Sakyt ką jauti,
Geidi ar svajoji:
Mes abu – viena.