Tik medžių rievės – vertikalės rainos,
Sušildo pėdas paukščio pilko,
Kai dienos permatomos eina,
Kai veriasi ant siūlo ilgo
Tyla ir debesys. Nebepražydinsim.
Į širdį braunas akys rainos,
Besparnis paukštis pasiklydo
Erdves į tuštumą išmainęs.