Per pusę parą padalinam,
Galbūt gyvenimą perpus –
Senus dienoraščius naikinam,
Palikdami tuščius lapus...

Ant jų, ant tų gelsvųjų lapų,
Jau rašom nuosprendį (tik sau?);
Ryškiom spalvom rytojų tapant
Nedrįsk kartoti: „Pailsau...“

Dar tik pusiaukelė. Ne viskas
Dar prarasta, ir prieš akis
Staiga gelsvai žydra nutviska
Ilgai lauktoji pilnatis!

Ir grimzta atmintin, nublykšta
Išvargintos sielos delčia.
Išnyks randai nuo laiko rykštės...

Diena sulygo su nakčia.