išmokei skaityti iš delnų
ir debesis išskirti iš likimo
dabar mane iš snobiškų minčių išrišk
kurių ramybė be tavęs viena nebūna

žiema balutėse nurims ir neskaudės -
pavasario į kišenes pribiro
ištryniau veidą iš akių gelmės
bet mano kūno nepalieka tavo siela

i š r i š k
ištrink mane
iš nevilties
iš absoliutiško širdžių nevaisingumo