Skaičiuoja varganas žvirblelis naktį,
Pėdutėm spausdamas tabu ant tako.
Juo laikas sėlina, aušras pagrobęs,
Išskrodęs ilgesiu, lazda grūmojęs.
Nubraukia darganas varveklių šukos,
Ilgai pavasaris iš miego budinas.
Pamirksi juodvarniai sparnų blakstienom,
Ten nerimas klaikus lizdus užsėdęs.
Lietaus lašai jį varo lauk, išprašo vėjas -
Saulutė šypsena ramina ir žoles pasėja.
Vėl inkiluos varnėnai stygom derinas,
Katras kartrą nurungs - pačiutei gerinas.
Ir suplaukia jausmai, kaip upės plačios,
Mėlynė danguje žibutėm prašos,
Kiekvieną liūdną širdį kelia vėl iš miego,
Atgimdo mumyse ir žemėj - Sutvėrėją.