Akmenuota širdy,
O kalnai pro bedugnes šaukia lygiadienį!
Tu tik vėją ir vėją girdi,
Anemones prie kojų jo padedi...

Ir pražyla uolų smilkiniai
Nuo laukimo, kuris saule veja,
Ateini, nueini - amžinai
Drobėje Gojos žydi, o Maja.