Sapnai... Spalvoti, margūs ir keisti.
Sapnuot sapnuoji, bet ką supranti?
Sodyba, kaimas – tėviškė gimta,
O po akimirkos jau prieš akis –
Warcraft‘o visata pilka.
Draugai, pažįstami seni,
Bet būtinai tarp jų įsimaišys keli nauji.
Būna mimų dar keistų,
Be veido neatpažįstamų žmonių.
Ką veikia jie tenai, kas jie tokie?
Kodėl jų matyti negali,
O tik pajust turi?
Beveidžiai – monstrai ar dievai?
Tik rolę  jų, ketinimus žinai,
Bet nežinai - draugai jie tau, ar svetimi,
O gal jie priešai, niekšiškai pikti?
Šilumą jauti, gerumą jų,
Figūrų beveidžių tų keistų.
Bet joms nuėjus užmarštin,
Pradingsta pojūčiai visi.
Ir ko norėjo jie, ką veikė čia –
Ateiti, dingt, palikt širdy kažką?
Pabudus dingsta tie sapnai keisti,
Lieka tik veidai pilkai balti.


2010-12-31(2)