Atsėlina ji tyliai, paslapčia,
Ta nenuspėjama, keista viešnia.
Nesuplanuota būna, nelaukta.
Ir visada ateina nekviesta.

Mes ją nenoriai įsileidžiam į namus.
Aukojame sveikatą, likimus.
Kaimynų klausiame, kaip elgtis, kaip ištvert...
Kaip susitaikyti su ja, susigyvent.

Maitinam. Girdom. Miegame kartu.
Slapčia ją nuodijam. Ir save tuo pačiu...
Nusilpę, atidavę paskutinius litus,
Maldaujam, prašom, kad išeitų pas kitus.

Arba, apleidę darbus, pareigas, savus,
Važiuojame su ja į svetimus namus.
Ten mus apžiūri skersai ir išilgai.
Paaiškina, kas su mumis blogai.

Na, pagaliau išeina. Vartai atkelti.
Mojuojame \"Sudie\". Nesakome \"Iki\".
Ir linkim sau, kad nesugrįžtų niekada
Ta paslaptinga, nelaukta ponia...