Paimki mane
Ežerai šitaip švelniai išverkia
ir gailėdamiesi beria į dangų
lietų -
jį paima žolės ant rankų
jis šitaip namus susiranda.
Tik mes dar kol kas be namų -
kas išverks mums buvimą tą brangų?
Pabūkime šiandien per švelnūs
vienas kitam, ir tik kartą
paimki mane kaip žolė
lietų pasiima rankom...