Ir nežinosim...
◘ ◘ ◘ ◘
Ir nežinosim – ar tyliai sninga,
Ar tik blakstienos taip virpa sumerktos...
Delnus – suglausim, mintis – nutilsim,
Klausytis, girgždančių durų tvarto:
Ar gyvulėliai, šnekės tą naktį?..
Ar tik atrodys, kad šneka ėdžios?..
Pro šiaudo auksą, gimęs veršelis
Matys – jo krekeną vagia Bėdžius...
Apverkęs, pernai, mirusią pačią,
Sijoną josios, geltonom kvietkom,
Dar šiandien rėdos eidamas tvartan,
Kad neišspirtų Žalmargė pieno...
Kalėdų rytą, penki našlaičiai,
Pamotės biją taip, kurios dar nėra,
Krekeną valgys, ir džiaugsis Tėvui,
Kad jų Žalmargė, mieliausia Dievui...
Ir nežinau – ar verkt čia, ar juoktis,
O Jėzau Kristau, kad jį kur galas –
Šniurkščioja nosis, ir juokas tverias,
Ne! – neskaitysiu aš to romano...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Ir nežinosim – ar tyliai sninga,
Ar tik blakstienos, virpa, sumerktos...
Delnus – suglausim, mintis – nutilsim
Klausytis, girgždančių durų tvarto...