Gyvenimas skleidžiasi, dalinas žiedais.
Sirpsta koketiškos tulpių lūpos.
Puošiasi ievos lietaus lašais,
Jų mergiški atvaizdai ežero veidrodžiuos
                                    supas.

Dvelkia pušys lipniais sakais, gundo.
Beržą kaitina žvilgsniais siūbuodamos.
Bręsta pumpuras, žibuoklės virpesiu bunda.
Ir kala morzę triukšmingai genys
                                    nenuorama.