Jau ausį metų skaičius tuoj raižys,
labai mes greitai senstam ir pražilstam.
Jau eisena sugedo, negraži
ir veidrody šio snukio nepažįstu.

Ir raukšlės velnias žino - čia iš kur?
Kas prie akių voratinklį paliko?
Kas ant odos pripaišė tiek taškų?
Ir kur plaukai? Ko tiek nedaug jų liko?

Įgriso po velnių. Man jau gana.
Man pagaliau jaunėt atėjo laikas!
Juk dar visai jauna mano žmona,
aš pats žvalus, visai dar mažas vaikas.

Nepasiduosiu, špyga jiem visiem
parodysiu, kas pasakys kad senas!
Ką žmonės pagalvos? O man vis vien,
juk sugebėt ne sent - čia irgi menas...