(2)
Neklausinėk, kodėl skuba užkrito.
Tik taip atrodo, kad pasaulis mažas.
Ir šimtas metų laiko jūroj – lašas,
Bet kaip žinot, ar jo užteks lig ryto?
Ir štai šauklių trimitai neša žinią -
Nuo Čia lig Ten, iš Ten jau vėl Toliau...
Nedaug pasaulyje kas Šklėrius žino,
Betgi norėčiau, kad būtų kitaip,
Nes suprantu, kodėl naktim nemiega
Ir kalbasi atėję su manim sapnai -
Esu iš tų kelių, kurie dar liekam,
Kaip adresai kitiems namo pareit...
Nelengva žengt į paskutinę puotą,
Bet kaip kitaip, jei šitaip sudūmota?