Tiek daug žvakučių! O dangau, kiek daug!..  
Pyragas iškeptas ir laukia stalas.
Nedrąsiai po savus kampus dairaus -
Galva baltai lyg obelis nubalus.

Sonete jubiliejinis esu,
Kuomet net žvakės metelius skaičiuoja,
Neklausiu net savęs, ko ir iš kur
Svečiai į Aukštą Šalį atvažiuoja.

Nuo žvakių negaliu nukelt akių ---
Kaip jos sutilps ant iškepto pyrago?
Ir ar užteks per visą kaimą stalo,
Kad vaišės nesigėdytų svečių?

Šaukliais kviečiu į paskutinę puotą,
Kur lygina it karstas net kuprotą.