Išbūsime
Japonija į smegenis įslinko,
It vinimi ten prikalė - taip skauda!
Vis vaikščioju po ją,
Jos jūrom plaukioju aplink
Ir nežinau, kokius žodžius
Ir kam sakyti -
Dangus aukštai,
Bet Dievas dar aukščiau.
O rytas
Kaip kasdien
Išaušęs ten
Į mano žemę eina...
Japonija, atleisk!
Dar niekuomet taip nebuvai arti,
Net saulę priimu iš tavo rankų saujų,
Tačiau ta prakeikta vinis
Į smegenis skausmingai spraudžias...
Išbūsime, tikiu,
Ištirpdę net ir skausmą
Tavo, mano, mūs visų,
Žmonių akim sužiurusių,
Kai skaudžiai saulė teka
Iš tavo žemės atkaklios,
Japonija...