1. Iškrito dantukas—siaubinga bėda,
iškrito dantukas—nuo ryto rauda.
Neverk, mano meilė, truputi palauk,
tai naujas dantukas jį išspyrė lauk.

Pr. Oi, koks jausmas nejaukus,
      juk valiausi dantukus,
      jie baltučiai ir geri
      lyg kriauklytės pajūry.
      Priklijuokit ant klijų,
      ir nereikia man naujų,
      aš įdėsiu jį atgal...
     Neprigis, sakai?  O gal!

2. Jis dygsta staiga iš giliai dantenų,
Sakydamas:“Kelio!  Čia aš ateinu!“
Ir traukiasi senas, praleisdamas jį,
tuoj vienas po kito visi bus nauji.

3. Tu seną dantuką į voką įdėk,
ir, sutarėm, zuiki, daugiai neliūdėk.
Per keletą metų sudėsim visus,
keitimo procesas visai nebaisus.