Kada išsipila mėnulis
Ir teka tiesiai mums kojom –
Nakty atvertos tavo durys.
Pati atvėrei jas... Dėkoju.

Ir atnešu tau ryškią žvaigždę,
Vyniodamas iš pilko rūko.
Bet akyse dvi žvaigždės žaidžia –
Kita migla mane susuko,

Svaigino lyg jazminų kvapas –
Taip pat balta – vis skleidės, skleidės...
Nuo jos naktis besvorė tapo –
Take, kurs paukščiams, upės skraidė.

Neseko, kol rasom iškrito
Ir paslėpė pėdas prie durų.
Ligi nakties, lig ryto kito,
Kai vėl išsipila mėnulis...