Dangus
Ir žemė -
Vėl per pusę.
Bedugnė atveria nasrus.
O tenukrito
Žodis tuščias
Ir skaudžiai trenkėsi tarp mūs...
Griuvo santarvės
Aukštos pilys
Ir garsiai spengia vienuma.
O tenukrito
Žodis tuščias,
Grubus,
Be meilės,
Be širdies...
Klaida gal mano,
O gal ir tavo,
Bet neieškokime kaltės, -
Ramybė grįš.
Ji mus vėl
Lydės.