žiemiškas
susirenka tekstus poetai
ir išsitrynę iš skaitovų burnų
salomėjiškai per sniegą – –
žiemą laukai pabalę ir
žaltvykslės išlaksčiusios
iš posmų neturi namų
glaudžiasi švelniomis
nugarėlėmis kelius degina
o tu sakai – karščiuoju
druskos daugėja lyg sniego –
troškina visais pasaulio
vandenimis ar ledu jau
taip laukiame kitų mėnesių
baltuose šešėliuose
trumpam apakę
tada ir susitiksime
žiūrėsime albinosų akimis
kol dar tekstai neperrašyti
ir nieko nematysime