Ateina pavasaris, ir aš jį sutinku.
Šis tyliai paklausia,
Ko nerimsta širdelė, kodėl taip verkiu,
Kodėl prie takelio gėlių nepasėjau,
Už ką savo pievas betonu užliejau.
Ateina paklaust, ko gi lauko alyvas
Palikau be žiedų,
Be žiedelių kvapnių palikau,
Tiktai gluosnis stuobrys šalikelėj styro.
Savyje nebrandindamas pumpuro gyvo.
Ateina pavasaris ir jo taip bijau,
Kad ims ir paklaus,
Kodėl nelankytas girias palikau,
Kodėl susikroviau į maišą žaislus,
Taku išėjau nepalikus laiškų.
Ateina pavasaris, kaskart vis toks pat,
Bet šiemet kitaip,
Nes turbūt pirmutinis ateis nelauktai,
Ir galbūt nesugrįš daugiau pas mane
Gatve, kur ties sankryža kvepia alyvom.