Ir ką? Gal kybo paskutinis lašas
Šaltos ir įkyrėjusios žiemos?
Jau neša vėjai, atgaivą mums neša
Ir skambesį dainos visai naujos.

Ir tas laukimas naujo, tyro švento,
Ir tas šnarėjimas tylių balsų...
Kiek metų jau šioj žemėj pragyventa...
Kiek metų su pavasariu einu...

Su laukimu tuo, gimstančiu iš naujo
Ir su žiedais ant obelų baltų.
Surinksiu visą džiugesį į saują
Ir būsiu su gyvenimu kartu,

Kad vėl pajaust kaip kalasi gyvybė,
Kad nusipraust skaidrioj, skaidrioj rasoj...
Jau supas, supas, supas saulės vygė
Ir skęsta žemė josios šilumoj.