Žinau,
Nes taip privalo būti -
Per atmintį į užmarštį einu,
Bet dar girdėsiu,
Kaip kukuos giegutė.
Ir ašarai dėkosiu:
- Ačiū, kad esi,
Kad skauda dar -

Norėjau, kiek išmokęs,
Būti Žmogumi,
O pyktį išnešiu su savimi...