taip dūžta Svajonė, arba – koks sunkus koks trapus Gėrio grūdas...

†  †  †


Didelės tavo saujos
imančios Melą – už Tiesą
ir akys – sielų apgaulei
rinkdamos tapsmo vietą...

Žingsniai – tvirti ir spartūs
Melo tiesos susirinkti,
tik apie ilgį byloja
kojų, ir sutelktą mintį
Prote, į naudos idėją,
neabejingą Širdį –
valdžiai,

O rodos svajojai
tiktai save prisiminti,

Save prisiminęs – tą
Tyrą,
kuris net raudojo – už
Tiesą,
ir būdams bejėgiu
ją gynė,
nes ji – Gėrio grūdas tau buvo,

Dabar – jau
turėdams suknelę*
teisėjo, ir kodeksų
ginklą
Tiesos kilmingumui
tarnaudamas
Tiesą gali išpažinti,

bet...

Didelės saujos užaugo
semiančios Melą – už Tiesą,
ir akys – sielų apgaulei
rinkdamos tapsmo vietą...


-  -  -  -  -  -  -  -  -
Suknelė* – Teisėjo mantija...
kvinta