taip dūžta Svajonė, arba – koks sunkus koks trapus Gėrio grūdas...
† † †
Didelės tavo saujos
imančios Melą – už Tiesą
ir akys – sielų apgaulei
rinkdamos tapsmo vietą...
Žingsniai – tvirti ir spartūs
Melo tiesos susirinkti,
tik apie ilgį byloja
kojų, ir sutelktą mintį
Prote, į naudos idėją,
neabejingą Širdį –
valdžiai,
O rodos svajojai
tiktai save prisiminti,
Save prisiminęs – tą
Tyrą,
kuris net raudojo – už
Tiesą,
ir būdams bejėgiu
ją gynė,
nes ji – Gėrio grūdas tau buvo,
Dabar – jau
turėdams suknelę*
teisėjo, ir kodeksų
ginklą
Tiesos kilmingumui
tarnaudamas
Tiesą gali išpažinti,
bet...
Didelės saujos užaugo
semiančios Melą – už Tiesą,
ir akys – sielų apgaulei
rinkdamos tapsmo vietą...
- - - - - - - - -
Suknelė* – Teisėjo mantija...