* * *                
Joms dovanokime gėles,
nors mažmožį - tik žiedą... vieną.
  Ir dar žodelį, - kuklų nors,
- net mažmožiai sušildo sielą.

Neslėpkime Joms meilės net,
jei žvilgsniu bus tepasakyta,
    jos žodžius ji tikrai supras,
  (kol dar negirdi jų iš  kito).

Joms aušrą dovanokim jei
užklups tamsa ir dargana.
    Pasaulis keičias nuostabiai
    jei džiugina ir vėl aušra.

Save joms dovanokime, tegu -
pabūkim prieplauką, matykim
    kaip baltą jachtą prie krantų,
    vis laukiamą  sutikim.

Paskirkim moterims eiles,
dar kuriamas ir parašytas.
    Žmonoms ir nuotakoms -visoms.
    Ir tuo pačiu bus atsakyta...
  
* * *        Su Šventėmis!