Tūkstantis bepročio klausimų..
kodėl kai mano pirštai
slysteli į tavo drėgną esmę,
aš prisimenu kaštoną
ant šlapių plytelių
Sereikiškių parke..
kodėl pažadintas troškulio
bandau vaduotis
iš gličių vyno gniaužtų..
apgirtusiais pirštais
aklai grabalioju tamsą
ieškodamas tavosios esmės..
(kodėl tavęs nerandu?..)
kodėl rūkydamas rytinę cigaretę
negalvoju apie tave..
kodėl slopinu savo kylančias mintis
antklodėje radęs
tavo savitą moters kvapą..
kodėl esu teisingas gyvenimui,
bet neteisingas tau?
kodėl mano rankos,
o ne tavo rankos..
kodėl žodžiai
trumpėja ir gęsta
sujaukti tavo jausmų..